Portalas mano-gargzdai.lt sulaukė skaitytojos fotoreportažo, kuriame, kaip ji teigia, įamžintas Gargždų įstaigų ir įmonių požiūris į neįgaliuosius.

„Nereikia ilgai vaikščioti po miestą, kad pastebėtum, kad Gargžduose visiškai ignoruojami neįgalieji. Yra daugybė įstaigų, į kurias jiems tiesiog neįmanoma patekti. Pavyzdžiui, DNB bankas, paštas, įmonė „Gargždų švara“, Gargždų butų ūkio bendrovė, valgykla „Bulvė“, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyrius ir kitoje pastato pusėje esanti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūra. Taip pat kai kurios vaistinės, net miesto centre esančios parduotuvės ir galų gale poliklinika. Norint patekti į Šeimos medicinos centrą, tenka aplinkkeliais važiuoti – pro ligoninę, nes prie pagrindinio poliklinikos įėjimo neįgaliuosius pasitinka tik jiems neįveikiami laiptai. O kiek dar yra kitų parduotuvėlių ir įstaigėlių, kurioms neįgalieji nerūpi. Kodėl taip yra?“ – laiške klausia gargždiškė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius informavo, kad yra įstatyminė bazė ir statybos techniniai reglamentai, kurie reglamentuoja pastatų pritaikymą neįgaliesiems.

„Gal ir būtų galima pasiūlyti iniciatyvą reikalauti susitvarkyti užvažiavimą. Savivalda irgi gal galėtų pritaikyti savo pastatus. Bet visa tai paprastai vyksta naujų pastatų projektavimo metu arba rekonstruojant senus. Tada numatomi visi privalomi reikalavimai neįgaliesiems“, – kalbėjo G. Kasperavičius.

Vedėjas nurodė, jog prie esamų statinių sudėtinga tai padaryti.

„Vien panduso kartais nepakanka. O reikalavimai jiems yra gana sudėtingi. Jei yra staigiai aukštėjantys laiptai, reikia daryti keliasdešimties metrų pandusą, kad būtų teisingas nuolydis. Kartais tokio dalyko neįmanoma techniškai įrengti. Pavyzdžiui, pašto atveju. Čia reikėtų daryti liftą, kylantį pagal laiptus. Tai yra padaroma. Ir jeigu paštą norėtų rekonstruoti, greičiausiai būtų keliami tokie reikalavimai“, – aiškino G. Kasperavičius.

Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė pabrėžė, kad ne tik įvairių įstaigų vadovai turėtų nepamiršti neįgaliųjų.

„Daug kalbama apie universalaus dizaino svarbą. Kiekvienas, ir sveikas žmogus, sakykim, statydamas namą, turėtų pagalvoti, kad ten gyvens ir senas. O kokie dabar yra namai – laiptų laiptai. Ir sveikas žmogus gali susilaužyti koją, gal anūkas su vežimėliu atvyks. Bet čia yra didelis ateities darbas“, – kalbėjo D. Gumuliauskienė.

Socialinės paramos skyriaus vedėja svarstė, kad dauguma įstaigų, kurios yra suinteresuotos, kad neįgalieji pakliūtų į jas, pačios pagalvoja apie tai ir nori daugiau klientų.

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMAS

11 straipsnis. Aplinkos prieinamumas

1. Reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimą ir statinių projektavimą bei viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos, viešojo transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktūros, informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams.

2. Už aplinkos pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams statybos normatyvinių techninių dokumentų parengimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą atsako Aplinkos ministerija.

3. Už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai.

4. Už informacinės aplinkos neįgaliesiems pritaikymo organizavimą atsako Vyriausybės įgaliota institucija.

Skaitytojos nuotraukos: